Restauruoto dokumentinio kino programa „Pirmosios“  

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ programa „Pirmosios“ pristato tris naujai restauruotus dokumentinius filmus, kurtus moterų režisierių: Antaninos Pavlovos, Dianos Matuzevičienės kartu su Kornelijumi Matuzevičiumi ir Janinos Lapinskaitės. Dr. Linos Kaminskaitės kuruotos programos filmai atsiskleidžia savitomis temomis, skirtingais dokumentinio kino žanrais ir estetinėmis priemonėmis. A. Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) fiksuoja vaikų kasdienybę darželyje. D. ir K. Matuzevičių „Šičionykštė“ (2000 m.) gilinasi į hibridinę Klaipėdos krašto gyventojos Hildos Spalvienės tapatybę. J. Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) pasiūlo tris pozuotojų portretus, kuriuose skleidžiasi skirtingos gyvenimo patirtys ir kūnai. Šia programa norima atkreipti dėmesį į pirmųjų Lietuvos kino kūrėjų moterų mažai kam žinomus filmus.

Dr. Lina Kaminskaitė – kino ir kultūros istorikė, audiovizualinių medijų tyrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, vadovauja Meno istorijos ir teorijos katedrai. „Meno avilyje“ kuruoja archyvinio kino programas, inicijuoja kinotyros tyrimus: nacionalinį audiovizualinio paveldo skaitmeninimo procesą ir projektą Sinemateka.lt, lyčių lygybės tyrimą Lietuvos kino industrijoje. L. Kaminskaitė yra trijų knygų bendraautorė ir sudarytoja: „Epizodai paskutiniam filmui: kino režisierius Almantas Grikevičius“ (kartu su dr. Aurimu Švedu, 2012); „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai ir režisieriai“ (kartu su dr. Anna Mikonis-Railiene, 2015); „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (kartu su dr. Natalija Arlauskaite, 2022). 

Programą „Pirmosios“ pristatys jos kuratorė, „Meno avilio“ tyrimų projektų vadovė, kino ir medijų tyrėja Lina Kaminskaitė. Po peržiūros vyks susitikimas su vieno iš filmų autore – režisiere J. Lapinskaite.

Ši programa yra „Meno avilio“ vykdomo skaitmeninto ir restauruoto lietuviško audiovizualinio paveldo projekto Sinemateka.lt dalis.

Kuratorė – dr. Lina Kaminskaitė / „Meno avilys“

Projekto koordinatorė – Gerda Paliušytė

Vaizdo restauratorius – Jonas Zagorskas

Garso restauratorius – Vytis Puronas

Informacinis partneris – LRT

Finansuoja – Lietuvos kultūros taryba

Programa filmų skaitmeninimas ir restauravimas įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Partneriai – „Skalvijos“ kino centras, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

CHARAKTERIO GIMIMAS

Režisierė: Antanina Pavlova
Operatorius: Z. Putilovas
Lietuvos TSR, 1967, 10 min.

Ankstyvą rytą, už rankų atlydimi tėvų, vaikai ima rinktis į darželį. Veiklos mažiesiems čia netrūksta – prižiūrimi darželio darbuotojų jie sportuoja, tikrinasi sveikatą, šoka, dainuoja, žaidžia, pietūs ir miegometas taip pat nelieka pamiršti. Nepaisant visiems bendrų veiklų ir kadre nuolat matomos vaikų gausos, po truputį ima atsiskleisti skirtingi vaikų charakteriai ir interesai – nuo uždarų jautruolių, iki kompanijos sielų ir miegoti nenusiteikusių neklaužadų, nuo susižavėjusių medicina iki susidomėjusių kirpėjo amatu. Visi jie – individai, ir kiekvieną jų pastebi tyliai sekanti kamera. 

ŠIČIONYKŠTĖ

Režisieriai: Diana ir Kornelijus Matuzevičiai
Operatorius: Kornelijus Matuzevičius
Montažas: Vida Misiūnienė
Garsas: Viktoras Juzonis
Lietuva, 2001, 26 min.

Šakininkų kaimo gyventoja Hilda Spalvienė – Klaipėdos krašto vokietė. Cigaretę su kandikliu traukianti nuotaikinga senolė prisimena savo gyvenimą: prieš karą ji su vyru spėjo pagyventi Vokietijoje, po karo buvo ištremta į Sibirą. Vėliau vėl galėjo išvykti gyventi į Vokietiją, bet sugrįžo atgal į Šakininkus – į savo tėvų žemes. Nors filmo centre – Hildos istorija, kartu jis subtiliai kviečia apsvarstyti Klaipėdos krašto gyventojų daugiatautiškumo ir tautinės tapatybės klausimus. Lietuviško kaimo vaizdas – skurdus, tačiausu akcentu lietuviškai kalbanti Hilda užsispyrusiai save vadina „šičioniške“: ji čia gimė, čia yra pasiruošusi praleisti ir paskutines savo dienas.

Virginija Diana Matuzevičienė

Virginija Diana Matuzevičienė (g. 1948 m.) – Lietuvos kino režisierė.1963–1964 m. lankė J. Miltinio dramos studiją Panevėžyje, 1967–1968 m. mokėsi keramiką Kauno Stepo Žuko dailės technikume, 1984–1985 m. studijavo režisūrą Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1969–2003 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių, mokslo populiarinamųjų, dokumentinių filmų grupėse, režisieriaus asistentės pozicijoje. Nuo 1990 m. su vyru Kornelijumi Matuzevičiumi kuria dokumentinius filmus.

Kornelijus Matuzevičius

Kornelijus Matuzevičius (g. 1944 m.) – Lietuvos kino režisierius, operatorius. 1963–1970 m. studijavo Kinematografijos institute Maskvoje. Dirbo Lietuvos kino studijoje: 1962–1963 m. kino operatoriaus asistentas, 1970–1989 m. – dokumentinio kino operatorius, dirbo daugiausia su rež. Henriku Šablevičiumi. Nuo 1990 m. – dokumentinio kino režisierius ir operatorius, kuria filmus su Diana Matuzevičiene. Nuo 2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Nufilmavo apie 70 dokumentinių filmų, kuriuose daugiausia nagrinėjamos būties problemos, pasakojami netradiciniai žmonių likimai.

VENERA SU KATINU

Režisierė: Janina Lapinskaitė
Lietuva, 1997, 24 min.

Nadia, Teresė ir Ramutė – trys šio dokumentinio filmo herojės. Nors moterys labai skirtingos, jas vienija aplinkiniams neįprastas darbas – jau ne vieną dešimtmetį pragyvenimui jos užsidirba pozuodamos dailininkams. Režisierei Janinai Lapinskaitei svarbi ne egzotiška profesija, o istorijos, laikui bėgant paženklinusios jau nebejaunus šių moterų kūnus. Filmo herojės atvirai pasakoja apie savo darbo pasirinkimą, spalvingą, nors ir nelengvą praeitį, ir ne ką mažiau sudėtingą dabartį –prieš kamerą jos apnuogina ne tik savo kūnus, bet ir sielas. 

Janina Lapinskaitė

Janina Lapinskaitė (g. 1953 m.) – Lietuvos kino režisierė, aktorė, scenaristė, pedagogė. 1975 m. baigė režisūrą Lietuvos konservatorijoje. 1975–1994 m. Lietuvos televizijos režisierė. Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, nuo 2002 m. Kino ir televizijos katedros vedėja, nuo 2007 m. docentė. Lapinskaitės televizijos ir kino filmai daugiausiai kurti pagal jos pačios scenarijus. Filmų personažai – vadinamuosiuose visuomenės paribiuose atsidūrę žmonės, atsiskyrėliai (-ės), ekscentrikai (-ės), jų nepaprastas gyvenimas paryškinamas temos ir stiliaus kontrastu, savitu rakursu; filmams būdingas poetiškumo ir realistiškumo derinys. 2004 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.