Specialioji programa „Baltijos keliai“  

Baltijos kelias

Audriaus Stonio ir Arūno Matelio filmas – lyriškas ir nostalgiškas Baltijos kelio, vykusio 1989 m. rugpjūčio 23-ąją, dokumentas, kuriame subtiliai perteikta to meto Lietuvos žmonių bendrystė ir susitelkimas siekiant tikslo – vėl tapti laisva ir oria tauta suverenioje valstybėje. Filmo pradžioje ir pabaigoje girdime Vytauto Mačernio eilių „Į viršūnes“ posmą ir stebime žmones judančius grindiniu, degančius žvakes, vykstančius automobiliais, skrendančius malūnsparniais, giedančius ir susijungusius rankomis į gyvąją grandinę Baltijos kelyje. Filme mažai komentarų ar paaiškinimų, bet daug emociškai paveikių kadrų, primenančių vieną svarbiausių ir lemtingiausių įvykių mūsų laikų istorijoje.

Audrius Stonys

Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabartinėje Muzikos ir teatro akademijoje) baigė TV ir kino režisūrą. 1989 m. stažavosi Jono Meko Kino antologijos archyve Niujorke. Filmas „Neregių žemė“ 1992 m. pelnė garsiausią kino apdovanojimą Europoje – Europos kino akademijos prizą „Felix“ už geriausią metų dokumentinį filmą. Jo retrospektyvų ir kino vakarų buvo surengta Šveicarijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Izraelyje, Čekijoje, taip pat Lietuvos miestuose. Režisieriaus filmai apdovanoti daugybe garsių festivalių prizų.

Rinktinė filmografija

Atverti duris ateinančiam, 1989
Neregių žemė, 1992
Antigravitacija, 1995
Kenotafas, 2013
Moteris ir ledynas, 2016
Laiko tiltai, 2018

Arūnas Matelis

Kino režisierius ir prodiuseris studijavo Matematikos fakultete Vilniaus universitete, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir TV fakultetą. 1992 m. įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Nominum“. A. Matelis yra režisavęs aštuonis, o prodiusavęs – apie dvidešimt filmų. Dauguma jų buvo apdovanoti įvairiuose kino festivaliuose.

Rinktinė filmografija

Pelesos milžinai, 1989
Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų, 1996
Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos, 2000
Prieš parskrendant į žemę, 2005
Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta, 2017

Drakono metai

Įvykiai Estijoje, atvedę ją į Nepriklausomybę, pagal kinų kalendorių nutiko Drakono metais. Estų tauta, siekdama laisvės, turėjo pasisemti kantrybės, atkaklumo ir ryžto – apie tai tarsi ir sufleruoja estų dokumentalisto Andreso Sööto kino kronikos pavadinimas.
Režisieriui pavyko kruopščiai ir su chronologiniu nuoseklumu pavaizduoti 1988 m. politinių ir visuomeninių įvykių amplitudę: nuo Estijos liaudies fronto susikūrimo balandį iki  Estijos Aukščiausiosios Tarybos paskelbtos suvereniteto deklaracijos lapkričio 16 dieną. Söötas, būdamas atidus ir pastabus režisierius, pagauna ir juoką keliančių kasdienio estų gyvenimo fragmentų, pavyzdžiui, su ironija parodydamas deficitinių prekių problemą sovietinėje rinkoje, kur trūko ir maisto, ir kasdienių prekių. 
Kronika leidžia aiškiai suvokti lietuvių, latvių ir estų bendrumą žengiant duobėtu keliu į Nepriklausomybę.

Andres Sööt

1963 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje, dirbo režisieriaus asistentu Talino kino studijoje. 1993 m. įkūrė kino studiją „Monofilm“, 1999–2000 m. vadovavo Estijos kino kūrėjų asociacijai.

Rinktinė filmografija

511 geriausių nuotraukų iš Marso, 1965
Dirigentai, 1975
Joninės, 1978
Arklio metai, 1991
Vaiduoklis, 2010
Santjago, 2011
Belaikis, 2012